Getting to know Indonesia (Part III)

Gili salos

Tai trys nedidelės salos apsuptos koralinių rifų. Gili Trawagan didžiausia iš jų, žinoma dėl pakrantės vakarėlių, Gili Meno renkasi nardytojai, o Gili Air yra pati mažiausia ir laikoma povestuvinių kelionių kryptimi, mat yra romantiškiausia.

Visose Gili salose nėra mašinų, motorolerių, taigi ir jų keliamo gausmo. Naudojami dviračiai arba arkių traukiami vežimaičiai, vadinami cidomo.

Gili salos pavergia savo paplūdimiais ir vandens spalva. Labai ryškūs potvyniai ir atoslūgiai, per kuriuos vandens gyventojus ir koralus galima apžiūrėti tiesiog braidant nedidelėje balose.

Atoslūgis Gili Air, tolumoje matomas Lamboko reljefas

Vis tik interneto duomenimis Gili salos garsėja narkotikų platinimu, už kuriuos šiuose kraštuose gali grėsti mirties bausmė. Asmeniškai su tuo nesusidūrėme.

Ką nuveikti Gili salose?

“Nest” Jason deCaires Taylor darbas

Populiariausia veikla, dėl ko turistai vyksta į Gili salas, tai nardymas ar snorglinimas. Dėl nepaprastai tyro vandens ir vandens gyvūnų gausos, šių salų apylinkės tam idealios. Be to snorglinimą Gili išpopuliarino šalia Gili Meno ratu sustatytos 48 realaus dydžio žmonių skulptūros, vaizduojančios poras. Šios skulptūros yra garsaus skulptoriaus Jason deCaires Taylor darbas, pavadintas “Nest”. Skulptūros instaliuotos 4m gylyje 2017m ir pagrindinis jų tikslas tikrai ne skatinti turizmą, o sukurti pagrindą tinkamą koralams augti. Cituojant patį autorių “First and foremost, Nest is an environmental space. The figures are arranged in a circular formation as an echo of the circle of life and reminder of how we are all interconnected in one way or another“.

Daugiau apie “Nest” ir kitus skulptoriaus atliktus darbus galima pasiskaityti čia: https://underwatersculpture.com/projects/nest/.

Gili salos taip pat populiarios dėl galimybės pamatyti jūros vėžlius. Net dvi rūšys vėžlių natūraliai gyvena šiose apylinkėje. Green sea vėžlį galima sutikri prie Gili Trawagan ir kartais Gili Air. Hawksbill vėžlys retesnis, gyvena gilesniuose vandenyse, todėl sutinkamas rečiau. Daugiau apie vėžlius galite pasiskaityti čia: https://meanderingwild.com/sea-turtles-gili-indonesia/.

Kitos veiklos Gili salose

Kadangi Gili salos nedidelės galima jas apžiūrėti važiuojant dviračiu ar net apeiti (Gili Air). Kadangi salos netoli viena kitos, galima visas jas apžiūrėti per dieną, keliantis laivais iš vienos salos į kitą.

Gili Air populiari dėl savo supynių paplūdimyje. Idiliškas ir labai romantiškas paveikslėlis.

Gili Air paplūdimys “sugrįžus” vandeniui

Na ir žinoma praleisti laiką mėgaujantis geltono smėlio paplūdimiais ir skaidraus žydro vandens malonumais.

Lambokas – mano atradimas

Lambokas, paplūdimys ir tik mes

Lambokas vadinamas Baliu prieš prasidedant didžiajai turistų erai. Tačiau tai nėra tiesa. Pirma, kas krenta į akis, tai kultūriniai skirtumai. Balyje ir Nusoje Penidoje vyrauja induizmas. Ten pilna šventyklėlių, ant kelio praktiškai prie kiekvienos parduotuvėlės pridėta pasveikinimai dievams. Tuo tarpu Lamboke vyraujanti religija – islamas. Jis mus pasitiko su tipiškais islamo apdarais – tiek vyrams, tiek moterims, minaretais ir skambančiais šaukimais maldai. 

Kita labai svarki detalė, tai gamta. Lamboko ir visų už jo esančių salų gyvūnija artimesnė Australijos gyvūnijai, tuo tarpu Balio ir visų “aukščiau” esančių salų gyvūnija artimesnė Azijos gyvūnijai. Manoma, kad šios salos “atskilo” nuo atitinkamų žemynų ir “nukeliavo” tolyn į jūrą. O riba tarp Balio ir Lamboko dėl vandens srovių yra neperžiangiama gyvūnams iš vienos salų grupės migruoti į kitą.  

Sala didelė, daug didesnė už Balį. Kitaip sakant jai reikia laiko. Keliai daug geresni ir platesni nei Balyje ar Nusoje Penidoje. Mažiau kamščių. Gaila, tačiau mūsų kelionės metu Lambokui laiko pritrūko, tačiau esu įsitikinusi, čia mes tikrai sugrįšim.

Mūsų atradimas buvo nepaprasto grožio paplūdimiai, kuriuose buvom visiškai vieni arba dalinomės paplūdimį su vietiniais vaikais, keldami jų susidomėjimą.

Rožinio smėlio paplūdimys, ne toks ir rožinis 🙂

Spėjome aplankyti pink beach. Neslėpsiu rožinį smėlį įžiūrėti buvo sunku, tačiau pats paplūdimys buvo nerealus. Smėlėtas krantas, vanduo kiek šaltesnis, tačiau tyras it krikštolas ir žmonių beveik nebuvo. 

Užbaigėm kelionę ramia nata, įsimylėję Lamboką ir Indoneziją.

Su meile, Agnė
en_USEnglish