agnevitka Pastaruoju metu stipriai išpopuliarėjusi kelionės kryptis – Italijos Dolomitai. Kadangi vaizdai iš tiesų užburiantys, neabejoju, daug kas susigundo čia atkeliauti pamatęs nuotraukas internete. Susigundėme ir mes, o kad jums keliauti ir planuoti kelionę būtų paprasčiau, štai keletas patarimų.
A little bit of history
Nežinant jos atkeliavus į Dolomitus, kyla daug klausimų. Mat jautiesi labiau Austrijoje ar Vokietijoje nei Italijoje.
Italijos Dolomitai, dar kitaip kartais pavadinami alpių pradžia. Jie užima Italijos šiaurės rytinę dalį, ten kur Italija ribojasi su Austrija. Regionas dar kitaip vadinamas pietų Tiroliu ir Italijai priklauso tik nuo XXa. pradžios. Iki tol tai buvo Austrijos – Vengrijos imperijos dalis. Pirmojo pasaulinio karo metu Dolomitai tapo fronto linija tarp Italijos ir Austrijos- Vengrijos imperijos. Dar ir dabar galima pamatyti ir aplankyti tuos laikus menančius fortus ir tunelius kalnuose. Vis tik po pirmojo pasaulinio karo pasirašant garsiąją Versalio sutartį, pietų Tirolis atiduotas Italijai.
Kadangi Dolomitai prijungti prie Italijos palyginti nesenai, daugybė vietinių gyventojų kalba vokiškai, dauguma pavadinimų ar užrašų taip pat yra vokiški arba dvikalbiai.
Kaip nuvykti į Dolomitus?
Galima skristi į Milano ar net Turino, Venecijos oro uostus, o iš ten nuomotis mašiną ar viešuoju transportu vykti į Dolomitus. Taip pat Dolomitai netoli Austrijoje esančio Insbruko, tačiau tiesioginių skrydžių iš Lietuvos šia kryptimi nėra.
Kitas variantais – Dolomitus pasiekti mašina iš Lietuvos, šį variantą rinkomės mes. Ir nors techniškai tą būtų galima padaryti per vieną parą, vis tik mes planavome tarpinį sustojimą: vykstant į priekį – Austrijoje, o vykstant atgal – Čekijoje.
Laikas yra svarbu
Laiką savo kelionei reikėtų rinktis priklausomai nuo to, ką norite pamatyti ar nuveikti Dolomituose. Kalbant apie žygius – jų sezonas Dolomituose palyginti trumpas. Prasideda nuo birželio vidurio ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos ar net spalio vidurio, priklausomai tų metų oro sąlygų. Kalnų nameliai taip pat pradeda dirbti apie birželio vidurį ir veikia iki rugsėjo galo ar spalio vidurio. Labiausiai “apkrauti” mėnesiai yra liepa ir rugpjūtis. Rugpjūčio aplamai rekomenduoju vengti, nes Italijoje priimta atostogauti būtent rugpjūtį, kitaip sakant daug italų patys vyksta atostogoms į Dolomitus.
Renkantis laiką žygiams taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į norimų trasų aukštį, jei jų aukštis nėra labai didelis, žygiams gali būti tinkama ir gegužė ar spalis.
Vis tik, jei žygiai ne jums, bet ieškote gražių vietų, skanaus maisto ir jaukių miestelių – Dolomitai tiks visus metus.
Antras sezonas – tai slidinėjimo laikas, jis Dolomituose prasideda nuo lapkričio mėnesio. Kalnų nameliai prie trasų vėl pradeda dirbti.
Vieta yra svarbu
Nors atstumai nuo vienos lankytinos vietos iki kitos nedideli, tačiau laikas, kurį tenka praleisti automobilyje gali būti labai ilgas, mat keliai vingiuoja kalnų serpantinais. Dėl to verta savo kelionę planuoti, įvertinti ką norite nuveikti ir pagal tai, rinktis gyvenamąją vietą.
Dolomitai skirstomi į dvi dalis t.y. rytų ir vakarų Dolomitus, skirianti riba yra SS48 kelias. Populiariausios vietos apsistoti rytų Dolomituose yra Cortina d’Ampezzo, Dobbiaco (Toblach), San Candido (Innichen), o vakarų Dolomituose – Ortisei, Selva di Val Gardena, Canazei. Tiesa, šiuose miesteliuose kainos nelepina, dėl to, jei turite mašiną, kitaip sakant, jei esate mobilesni, rekomenduoju rinktis nakvynėms vietas ne šiuose miesteliuose, o mažiau žinomuose netoli jų. Mes rytų Dolomituose buvome apsistoję prie Lago di Auronzo, na o vakarų Dolomituose gyvenome gan aukštai kalnuose, netoli Ortisei miestelio.
Populiariausios vietos rytų Dolomituose:
- Tre Cime di Laveredo
- Lago di Braies
- Cadini di Misurina (Lago di Misurina)
- Lago di Sorapis
- Lago di Auronzo
- Cinque Torri
Populiariausios vietos vakarų Dolomituose:
- Saceda
- Alpe di Siusi
- Sant Magdalena bažnyčia
- Adolf-Munkel trasa
- Sassolungo
- Lago di Carezza
Parkingas
Prie visų lankytinų vietų rasite parkingus. Kaip rodo mūsų patirtis, kuo vieta populiaresnė, tuo bangesnis parkingas. Girdėjome, kad piko metu būna problemų su parkingu, todėl rekomenduojama į trasas atvykti anksti arba labai anksti. Kitas variantas vykti viešuoju transportu.
Mes keliavome rugsėjį ir šios problemos neturėjome, parkinguose visada rasdavome daug laisvos vietos. Išimtis parkintas prie Tre Cime di Laveredo, prie Riffugio Auronzo. Parkingo vieta ribota, jį patariama rezervuoti iš anksto čia: https://auronzo.info/en/parking-tre-cime-di-lavaredo/ Na ir pats parkingas nėra pigus, be to reiktų nepamiršti, kad galioja tik 12val. Alternatyva – papėdėje esantis didelis parkingas. Nuo jo Rifugio Auronzo galima pasiekti pėsčiomis (tiesa teks gan stačiai užkopti ir tikrai ne menką atstumą, tuo tarpu viršuje laukia pakankamai didelis trasų pasirinkimas su atsiveriančiais nuostabiais vaizdais) arba nuolat kursuojančiu autobusu.
Pinigai
Patartina su savimi turėti kiek grynų ir nors daug kur galima atsiskaityti kortele, tačiau kai kuriose kalnų trobelėse (matyt dėl ryšio problemų) tokios galimybės nėra.
Taip pat vienoje savo gyvenimo vietoje buvome paprašyti už nakvynę susimokėti grynais.
Apranga ir BATAI
Planuojant kelionę bei dedantis daiktus, nepamirškite, kad kalnuose orai labai permainingi. Net ir keliaujant vidurvasarį temperatūra pakilus aukštai krenta, gali pūsti gūsingi vėjai ar užplaukti vienas kitas debesėlis su lietumi. Patartina rengtis sluoksniais, turėti lietui atsparius drabužius. Ir nors daug trasų galima įveikti su paprastais sportbačiais, tačiau patikimiau yra geri žygio batai, jie pagerina sukibimą su danga, taigi užtikrina saugesnį žygį, ypač tas galioja lyjant.
Taip pat nepamirškite kremo nuo saulės, net jei keliaujate rudenį, mat saulė kalnuose “ima” greitai.
Įvertinti savo fizinį pasiruošimą būtina
Ir tai rašau tiems, kas dar mažai susidūrę ar nesusidūrę su žygiais kalnuose. Vertėtų nepamiršti, kad mes esant lygumų žmonės dėl to pasikeitęs aukštis gali sukelti ne menkų nesklandumų. Ir jei neturite problemos nueiti 20km lygumom, tai dar nereiškia, kad lengvai įveiksite ir 20km kalnuose. Tam, kad žygiai teiktų malonumą, o ne taptų kančia, reikia įsivertinti savo fizinį pasirengimą ir turėti “atsitraukimo” kelius. Be to dėmesį reikėtų atkreipti ne tik į trasos ilgį, tačiau ir į sukilimą bei nusileidimą.
English 
Lithuanian