Pasiekėme Porto turbūt pačiu įdomiausiu laiku metuose t.y. Švento Jono (lietuviškų Joninių) išvakarėse. Kalbama, kad tai vienas įspūdingiausių festivalių Europoje, tačiau mažiausiai žinomas. Daugiau apie Porto ir Šventą Joną skaitykite čia: https://onboardwithme.com/lt/porto-siaures-portugalijos-perlas/
Na, o Portas puiki vieta apsistoti, norit pažinti šiaurinę Portugalijos dalį.
Šiaurės Portugalija – tai visai kitokia šalies pusė, nei dažnas įsivaizduoja. Čia vietoje paplūdimių ir banglentininkų triukšmo – kalnų ūžesys, krioklių šniokštimas ir tylūs, laiko beveik nepaliesti kaimeliai. Taigi keliaujama į pačią Portugalijos šiaurę – ten, kur slypi vienas gražiausių ir autentiškiausių šalies kampelių, Geres nacionalinis parkas.
Geres nacionalinis parkas

Geres nacionalinis parkas, oficialiai vadinamas Peneda-Gerês (Parque Nacional da Peneda-Gerês), yra tikras gamtos stebuklas, visai prie sienos su Ispanija. Tai vienintelis nacionalinis parkas Portugalijoje. Tikras lobis – mano akimis. Ir ne tik todėl, kad daugumos turistų jis vis dar neatrastas.
Parko teritorija – kalnuota, drėgna ir kupina kontrastų: viename slėnyje galime rasti žaliuojančius ąžuolynus, o už kelių kilometrų – plikas granitines viršūnes, nuo kurių atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Takai vingiuoja pro krioklius, kalnų upes ir mažus kaimelius, kuriuose laikas, rodos, sustojo prieš kelis dešimtmečius.
Čia aptinkamos endeminės – tik šiam regioniui būdingos – tiek augalų, tiek gyvūnų rūšys. Parke daugybė žygių maršrutų, kultūros paveldo objektų. Čia galima atvykti dienai, tačiau galima praleisti ir mėnesį.


Vienas populiariausių būdų pažinti parką, tai leistis į žygius, na o maršrutų čia abstu, nuo trumpų pasivaikščiojimų iki kelias dienas galinčių užtrukti trasų. Vienas populiariausių maršrutų tai kelias iki 7 ežerų (Sete Lagoas arba Pocos Verdes). Kelias prasideda nuo Xertelo miestelio. Trasa puikiai nužymėta. Pasiekus trasos vidurį atsiveria nepaparastas natūralių upės baseinų vaizdas. Juose galima atsigaivinti, tiesa vanduo šaltokas. Pasiekus baseinus galima apsisukti ir grįžti tuo pačiu mašrutu atgal (mums pasirodė, kad viena pusė trasos dažniau vaikščiojama), arba eiti žiedine trasa, tiesa viena pusė atrodo kiek sudėtingesnė, tenka brautis pro gausiai sužėlusią augmeniją, tačiau atsiveriantys vaizdais ir iššūkio jausmas atperka. Trasos ilgis apie 10km. Žymėjimas PR9.


Taip pat verta aplankyti Cascata do Arado – įspūdingą krioklį, kurio vanduo krenta iš daugiau nei 40 metrų aukščio, bei Miradouro da Pedra Bela apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria panoraminis vaizdas į visą slėnį.
Įdomu tai, kad parke yra ir natūralaus karšto vandens versmės, į kurį po žygio vėsesnę dieną tikrai norėtųsi pasinerti, tačiau kiek teko skaityti, šios versmės prieinamos tik su gydytojo siuntimu. Todėl norint pasimėgauti natūraliai karštomis versmėmis, vykstama už sienos, į Ispaniją, kur jos laisvai prieinamos.
Ir tai tikrai ne viskas, ką gali pasiūlyti šis parkas. Taip pat galima vykti į turus su gidais, kurie daug daugiau papasakos apie parko kultūrinį paveldą.
Braga

Vienas seniausių Portugalijos miestų ir šalies religinė sostinė – Braga. Būtent čia XIa. pastatyta pirmoji Portugalijos katedra. Ir šiuo metu Bragoje yra didžiausia religinių pastatų koncentracija lyginant su kitais Portugalijos miestais. Braga trečias pagal dydį Portugalijos miestas. Kadangi Bragoje įsikūręs ne vienas universitetas – ji jauna ir šurmuliuojanti.
Bragą patogu aplankyti keliaujant į ar iš Geres nacionalinio parko. Taip pat vykdomi dienos turai iš Porto.
Bene žymiausias Bragos pastatas tai Bom Jesus do Monte bažnyčia. Ji įsikūrusi kalno viršuje, o į bažnyčią veda nuostabaus grožio zigzaginiai laiptai. Skaičiuojama, kad tenka įveikti virš 500 pakopų, norint pasiekti viršų. Tiesa čia veikia ir seniausias pasaulyje, vandeniu varomas funikulierius. Na o nuo kalvos viršaus atsiveria ir visos Bragos panorama.


O jei Bragoje lankotės gegužę, pasitikrinkite datas, galbūt pateksite į Braga Romana festivalį. Per šį kelias dienas besitęsiantį festivalį bragiečiai prisimena savo istoriją – mat Braga mena Romos laikus. Tuo metu visas miesto senamiestis nusikelia į senovę, kepamas maistas ant laužų, skamba tradicinė muzika, vyksta įvairūs pasirodymai. Taip pat galima įsigyti amatininkų rankų darbo gaminių ar skanėstų. Ir nors panašių renginių galima rasti įvairiuose Europos miestuose (tik paprastai jie nukelia į viduramžius), Bragoje stebima šventės mastas.
Passadicos do Paiva Trailhead

Vis dar gyvendami Porto, leidžiamės kiek kita kryptimi. Mūsų tikslu tampa ši ~ 8 kilometrų ilgio medinių takų trasa, besidriekianti išilgai Paiva upės, tarp uolų, krioklių ir tankių miškų. Nors pačiu taku galima pradėti eiti iš dviejų pusių, daugelis renkasi Areinho pradžią, kur laukia garsieji mediniai laiptai – beveik 500 stačių pakopų, nuvedančių į viršų ir vėl žemyn link Paiva upės.
Takas sutvarkytas itin patogiai – medinės lentos, tvirti turėklai ir informacinės lentos leidžia keliauti saugiai ir kartu pažinti vietovės istoriją bei biologinę įvairovę. Nors trasa techniškai nėra sudėtinga, ji reikalauja šiek tiek ištvermės – ypač jei keliaujate karštu oru. Geriausia pradėti anksti ryte, kai upės slėnyje dar jaučiama gaiva. Na, o ir einant galima atsigaivinti šaltose upės versmėse. Teko skaityti, kad maudymosi vietos yra trys, tačiau mes radome tik dvi: viena pačioje tako pradžioje, na o antroji maždaug per vidurį trasos.
Tiems, kurie nemėgsta grįžti tuo pačiu keliu, verta žinoti, kad tarp dviejų trasos galų kursuoja taksi – kelionė atgal į starto tašką trunka trumpai ir kainuoja nebrangiai.
Tiesa verta paminėti, kad ši trasa yra mokama, bet mokestis simbolinis, na o tuo pačiu galima aplankyti ir kabantį tiltą Ponte suspensa – 516 Arouca, bei apžvelgti panoramą nuo jo. Tiesa tilto lankymas nėra laisvas, būtina eiti su grupe ir gidu, taip pat reikia įsigyti bilietus. Abejus bilietus galite įsigyti čia: https://cmarouca.bymeoblueticket.pt


Po žygio, jei vis dar turite jėgų siūlau trumpam sustoti Arouca miestelyje. Nors turistų čia ir yra, tačiau jo turistiniu pavadinti tikrai negalima. Na, o jei sugalvosite užkasti, rekomenduoju Cafe Arouquense – didelės porcijos, skanus maistas ir geros kainos – viskas ko reikia po žygio.
Aveiro
Po kelių dienų praleistų Porto, atėjo laikas vėl kelti sparnus. Pakuojamės daiktus ir judam link Portugalijos pietų. Pirmu mūsų sustojimu tampa Aveiro miestas.
Ir Aveiro mus tikrai nustebino. Pasakyti, kad jis žavus, tiesiog nepakanka. Aveiro dažnai pavadinamas Portugalijos Venecija, dėl savo kanalų ir juose plaukiančių Moliceiro laivelių. Tai tradiciniai laiveliai, kurie buvo naudojami rinkti moliço — jūrų dumblius, o šie buvo naudojami kaip traša. Todėl šios valtys yra plokščiadugnės, lengvai slystančios sekliomis lagūnomis. Tačiau su laiku, kai dumblių rinkimo tradicija nunyko, moliceiro tapo kultūros simboliu. Šie laiveliai marginti ryškiomis spalvomis, tačiau daugiausia dėmesio vertėtų atkreipti į piešinius laivo priekyje ir gale. Taip taip, dalis jų – religiniai motyvai, tačiau kita dalis… humoristiškos, dažnai šelmiškos užuomenos.

Vis tik laiveliai ne vieninteliai, kurie traukia į Aveiro. Spalvingos senamiesčio gatvėles, mozaikiniais raštais marginti gatvių grindiniai, verčia čia kiek paklaidžioti. Na, o turint laiko, verta užsukti ir į Praia da Costa Nova paplūdimį, kuris išsiskiria dryžuotais nameliais. Kadaise čia buvo žvejų sandėliai, skirti tinklams ir įrankiams laikyti, tačiau keičiantis žvejybos tradicijoms, nameliai prarado savo paskirtį ir šiuo metu naudojami kaip vasarnamiai ir jų žaismingumas užburia: spalvos, juostos ir auksinis smėlis.


Obido

Palikę Aveiro leidžiamės toliau, kol pasiekiame kitą laike užkonservuotą Obido mietą. Ir čia iš tiesų galima suabejoti, kuriame vis tik amžiuje esi. Apsuptas gynybinių sienų, lyg perlas slepiamas nuo pašalinių akių Obido pasitinka senais akmenimis grystomis gatvėmis, baltais nameliais, dailintais mėlynais bei geltonais apvadais ir čerpiniais stogais.
Pasvaikščioti galima ir sienomis supančiomis Obido miestelį. Tiesa Europoje kiek neįpratai, mat čia nėra jokių turėklų, jokių apsaugų. Vis tik būtent čia “susiriša” visas matomas vaizdas – nuostabaus seno miestelio vienoje pusėje ir besidriekiančių vynuogynų kitoje.
Tiesa reikėtų nusitekti dideliam turistų srautui. Tai buvo pirmoji vieta, kur mes patekome į turistų spiečių.


Keliaujame toliau…
Paliekame Obido ir keliaujame prie Lisabonos, bet šį kartą mūsų tikslas ne ji, o visai šalia esantis miestas, vadinamas Sintra. Na, o apie ją ir visas straipsnis.
P.S.
Taip pat skaitykite: https://onboardwithme.com/lt/kelione-iki-pasaulio-krasto-ir-atgal-arba-9000-km-aplink-europa-i-dalis/
