Vatican

Galima drąsiai sakyti, kad tai – viena lankomiausių valstybių pasaulyje. Iki Covid- 19 pandemijos vien tam, kad patekti į Vatikano muziejus tekdavo pralaukti kelių valandų eilėje ir tai iš anksto turint bilietus. Ir čia kaip su tais itališkais ledais, jei eilė prie jų ilga, laukia nepaprastas potyris.

Mano rekomendacija – bent kartą čia apsilankyti. Ir būtinai su geru gidu, nes daug įdomybių gali praslįsti pro akis.

Šv. Petro aikštė

Taigi pažintis su Vatikanu didžiajai daliai turistų prasideda nuo Šv. Petro aikštės. Berods tai viena didžiausių aikščių pasaulyje. Ir tai architektūrinis šedevras. Čia svarbūs du žvilgsniai: vienas iš aikštės esant apačioje, o kitas nuo Šv. Petro bazilikos stogo iš viršaus.

Šv. Petro aikštė savo šiandieninę išvaizdą įgavo dėka garsaus architekto (ir ši pavardė Romoje kartojasi prie daugybės įspūdingų objektų) Gian Lorenzo Bernini. Būtent jis perprojektavo aikštę ten įkurdindamas kolonadas apsupančias aikštę iš abiejų pusių. Pats Berninis jas įsivaizdavo kaip motiniškas rankas, apglebiančias ir priimančias. Kolonados viršuje į aikštę žvelgia šventųjų skulptūros. Aikštės centre įkurdintas raudono granito obelistas, nukaltas dar prieš mūsų esą ir atkeliavęs iš Egipto, o šiam iš abiejų pusių stovi fontanai. Aikštės gale kaip didžiausia jos puošmena iškilusi Šv. Petro bazilika.

Turbūt neverta net minėti, kad be savo kultūrinės reikšmės, ši aikštė svarbi ir religiniu aspektu ir vis dar yra aktyviai naudojama religinėms apeidoms. Būten į šioje aikštėje susirinkusius tikinčiuosius religinių švenčių metu kreipiasi pontifikas.

Bazilikos kupolas

Visą Šv. Petro aikštės didybę ir grožį galima įvertinti tik užkilus į bazilikos kupolo apžvalgos aikštelę. Lipant į viršų tenka įveikti ne vieną šimtą laiptelių, tačiau vaizdas vertas pastangų. Iš čia puikiai matosi ne tik aikštė, bet ir visas Vatikanas su savo sodais bei Roma.

Šv. Petro bazilika

Pagrindinė Vatikano ir visos krikščionybės bazilika. Pastatyta dar IVa, XVIa nugriauta ir perstatyta vadovaujant garsiems menininkams: Bramantei, Rafaeliui, Mikelandželui ir kitiems. Kalbama, kad Šv. Petro bazilika stovi toje pačioje vietoje, kur buvo nužudytas apaštalas ir pirmasis popiežius Petras.

Bazilikos didybė užburia… akys raibsta nuo aukso detalių, tačiau didžiausią minią sutiksite prie Mikelandželo Pietos. Skulptūra iškalta iš vieno marmuro liuto, gimusi tuo metu jauno menininko Mikelandželo galvoje ir jį išgarsinusi.

Vatikano muziejai

Vatikano muziejuose sukaupta ko gero didžiausia eksponatų kolekcija. Gana anksti popiežiai suprato šio paveldo svarbą, todėl muziejų galerijos prasideda nuo gausių antikinių eksponatų. Lankantis šiuose muziejuose aplanko keistas jausmas.. Iš vienos pusės jaučiama didžiulė pagarba, turint omeny religijų požiūrį į kitas kultūras, kad tuo metu kažkas suprato šio paveldo svarbą ir neleido jam pranykti… iš kitos pusės stulbina … (absoliučiai didžioji dalis antikinių skulptūrų yra “pakoreguotos”, daliai uždėti figos lapeliai, kitiem pasisekė prasčiau ir šviečia skulptūros defektai).

Vis tik pasižvalgykime.. Keliose antikinėse salėse pilna skulptūrų, mozaikų…

Atskiro paminėjimo verta žemėlapių salė. XVIa tapytais topografiniais Italijos žemėlapiai nukabinta didelės pailgos salės sienos. Teigiama, kad jų tikslumas 80proc.

Kita Vatikano įžymybė – spiraliniai laiptai. Sukonstruoti taip, kad lipantys į viršų ir besileidžiantys nesustiktų. Šiuo metu laiptais iš muziejų tik išeinama 🙂

Siksto koplyčia

Tyrinėjant neaprėpiamas meno vertybes sukauptas Vatikano muiejuose, prieinamas vienas didžiausių ten slypinčių perlų – tai Siksto koplyčia. Iki šios dienos ji vaidina nepaprastai didelį vaisdmenį bažnytinėse apeigose. Būtent čia vyksta konklava. Jos mrtu iš viso pasaulio susirinkę kardinolai renka naują popiežių. Siekiant užkirsti kelią kardinolų įtakojimui, jie užsidaro uždaroje patalpoje ir neturi jokio ryšio su išoriniu pasauliu, tol kol nebūna išrinktas naujas popiežius. Specialiai šiems rinkimams Siksto koplyčioje pastatoma krosnelė, o ant stogo sumontuojamas kaminas. Taigi vienintelė komunikacijos priemonė – dūmai išeinantys pro Siksto koplyčios kaminą. Jei pro jį veržiasi juodi dūmai, reiškiasi konklava vis dar tęsiasi, popiežius neišrinktas, tuo tarpu balti dūmai palydimi griausmingomis Šv. Petro aikštėje susirinkusiųjų ovacijomis, mat jie simbolizuoja, kad popiežius buvo išrinktas.

Tiesa, jog prisiliesti prie istorijos įdomu, tačiau šiuo atveju žandikaulis atvimpa dėl pačios Siksto koplučios puošybos. Ne vienas žymus renesanso laikotarpio meninkas prisidėjo prie koplyčios puošybos, tačiau įžymiausia ji dėl Mikelandželo darbų – Siksto koplyčios lubų, pasakojančių genezę, bei vienos sienos, kurioje ištapyta paskutiniojo teismo freska.

Šiuo metu koplyčia lankytojamt atvija (jei nevyksta religinės apeigos), tačiau galioja keletas taisyklių: koplyčioje reikalaujama visiškos tylos, joje negalima fotografuoti ar filmuoti, o užtrukti reikia ne ilgiau 15 min. Ir kad ir kaip knietėtų išsitraukti telefoną ir padaryti kokį kadrą, patarčiau to nedaryti ir neužsitraukti prižiūrėtojų rūstybės, juolab, kad nuotraukos neatspindi net mažos dalelės talento slypinčio freskose.

P.S. Po Mikelandželo mirties Paskutiniojo teismo freska buvo “pakoreguota”. Pristačius freską kito gan didelė pasipiktinimo banga, mat Mikelandželas daugumą personažų nutapė nuogus. Teigiama, kad kol Mikelandželas buvo gyvas, keisti freskos niekas nedrįso, tačiau po Mikelandželo mirties personažai freskoje buvo “aprengti”.