agnevitka Praleidus dieną Sintroje mūsų kelias vingiuoja tolyn. Deja, tačiau daug laiko centrinei Portugalijos daliai šį kartą skirti negalėjome. Taip pat praleidome ir Lisaboną, nors buvome apsistoję jos priemiesčiuose, mat per Europą besiritanti karščio banga vijo toliau nuo miestų. Tiesa, šio regiono negalėjome palikti neaplankę Cabo da Roca – labiausiai į vakarus išsikišusios Europos žemyno dalies. Čia ir nusuka mūsų kelias.
Cabo da Roca
Vėsus Atlanto alsavimas primygtinai vėsino įkaitusią Portugalijos žemę. Ir nors mūsų kelionės metu Portugaliją alino karštis, vykstant artyn prie šio kyšulio temperatūra pradėjo staigiai kristi, o išlipus šaltas vėjas šiaušė plaukus. Tuo pačiu visas iškyšulys skendėjo rūke.
Į Cabo da Roca verta užsukti ne tik pasigrožėti vaizdu. Čia galite rasti ir žygių maršrutų, kaip PR7 pažymėtas kelias, kuriuo nusileidžiama nuo uolos prie vandenyno, na o vėliau grįžtama atgal. Kelias eina pačiu uolos pakraščiu. Trasos ilgis ~12 – 13km.
Visai šalia Cabo da Roca galima rasti ir nuostabius auksinio smėlio paplūdimius. Į vieną tokį, pavadinimu Plaia da Agua Doce užsukome ir mes. Atlantas siautė bangomis, bet būtent to čia dauguma buvo susirinkę. Banglentėmis ir jėgos aitvarais bandė pažaboti vėją ir bangas.
Ir nors vaizdas vilioja pasinerti į bangas, turėkit omeny, kad Atlantas išlieka vėsus net ir vidurvasarį.
Ir dar viena vieta, kuri toli nuo turistinių maršrutų, tačiau siūlo skaniai užkasti – tai Nosso Bar. Ir tai tikrai nėra ta vieta, kuri patrauktų akį einant pro šalį, o ir įsikūrusi miegamųjų kvartale. Virtuvė – Pietų Amerikos, skoniai sprogsta burnoje, o porcijos verčia abejoti savo pajėgumais.
Algalvė
Leidžiamės tolyn į pietus ir pastebime, kaip iš lėto pradeda keistis gamta, aplink didėja saulės nugairinti plotai – pasiekiame Algalvę.
Algalvė garsėja savo dramatiškomis uolomis, švelniu klimatu (skaičiuojama daugiau nei 300 saulėtų dienų per metus) ir paplūdimiais, kurie nuolat patenka į gražiausių Europoje sąrašus.
Be vaizdingų gamtos peizažų ir paplūdimio malonumų, Algalvė gali pasigirti ir jaukiais žvejų kaimeliais, istoriniais miesteliais ir elegantiškais kurortais.
Na, o mes pasimatymą su Algalve pradedame nuo Sages miestelio.
Sagres arba pasaulio kraštas
Teigiama, kad viduramžiais tikėta, kad čia pasibaigia pasaulis. Sagres vėjuotas, laukinis ir autentiškas miestelis pačiame Algalvės krašte. Tik įvažiavus iš karto supranti, kuo jis gyvena šiandien. Tai banglentininkų ir nuotykių ieškotojų vieta. Kartu tai vieta, kuri atrodo nepasiduoda masinio turizmo diktuojamoms madoms ir išlaiko paprastumą. Čia pamatysite daug keliautojų su kemperiais, jėgos aitvarų fanatikų, banglentininkų mokyklų. Na, o paplūdimiai laukiniai ir autentiški. Atrodo, kad Sagres alsuoja laisve.
Sagres siūloma aplankyti jos tvirtovę, kuri stovi ant didžiulio uolėto pusiasalio, kuris tarsi įsiremia į Atlanto bangas. Ši vieta kadaise buvo strateginis Portugalijos jūrinės galios taškas. Pasakojama, kad būtent čia princas Henrikas Jūrininkas įkūrė mokyklą, iš kurios prasidėjo Didžiųjų geografinių atradimų era.
Tačiau Sagres tvirtovė žavi ne tik istorija, bet ir įspūdinga gamta. Čia galima pamatyti įmantriai vėjo ir bangų „išskobtas“ uolas, o informacinėse lentose susipažinti su vietos gyvūnija ir augalija. Tai puiki vieta tiek praeities tyrinėtojams, tiek gamtos mylėtojams.
Pasiekus Sagres supratome, kad tai tolimiausias mūsų kelionės taštas – pasaulio kraštas ir nuo šiol naujais keliais, tačiau judėsime atgal.. namo.
Lagos
Nors Algalvei daug laiko neturėjome bei dėl alinančio karščio laiką norėjosi leisti ne miestuose, o vandenyje, Lagos praleisti negalėjome, mat jį aplankyti mums rekomendavo vietiniai.
Lagos buvo vienas svarbiausių Portugalijos uostų Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu. Būtent iš šio miesto laivai išplaukdavo ieškoti naujų žemių, o gatvėse ši dvasia vis dar aiškiai juntama.
Mes po Lagos klaidžiojome vakare, kiek aprimus nuožmiai saulei. Ir čia iš tiesų buvo jauku. Spalvingi namų fasadai su gatvės mozaikomis, prieplauka su palmių promenada.. ir ko daugiau reikia atostogoms.
Tiesa, Lagos gali pasiūlyti, kur kas daugiau nei tik pasivaikščiojimą po miestą. Čia galima rasti miesto muziejų, Sant Antonio bažnyčią. Kiek teko skaityti bažnyčios vidus įspūdingas, patekti į ją galima tik perkant muziejaus bilietą. Kitas miesto muziejus, tai vergų turgus, pasakojantis tamsiąją Didžiųjų geografinių atradimų pusę. Vis tik didžioji dalis keliautojų Lagos renkasi dėl aplink jį esančių paplūdimių nei pakrantės uolų.
Algalvės uolos ir urvai
Vos už kelių minučių nuo Lagos centro slypi stulbinanti Ponta da Piedade uolų panorama – tai aukštų, vėjo ir bangų suformuotų auksinių uolų labirintas, kurį galima tyrinėti tiek nuo uolos viršaus, tiek iš vandens. Na o tarp šių uolų pasislėpę ar įsiterpę tarp jų ir nuostabūs paplūdimiai.
Bele pats populiariausias yra Benagil urvas. Jis pasiekiamas plaukiant kanojomis. Įplaukus į vidų randamas nuo akių pasislėjęs paplūdimys, o virš jo uolos viršuje į dangų žiojanti skylė. Plaukti kanojomis į Benagil urvą – viena populiariausių pramogų Algalvėje. Tiesa verta žinoti, kad ekskursijos organizuojamos rytinėmis valandomis, taip pat gali turėti įtakos ir sezonas.
Ne mažiau populiarūs ir prie Lagos esantys paplūdimiai: Praia Dona Ana laikomas vienas gražiausių visoje Portugalijoje, o Praia do Camilo vilioja fotogeniškais mediniais laiptais ir krištolo žydrumo įlankomis.
Deja, bet…
Vis tik atostogos turi ribas. Portugalija mus stebino praktiškai nuo pirmos minutės. Ji užbūrė ir įtraukė į save. Deja, bet mūsų laikas buvo labai ribotas ir daug vietų liko neaplankyta. Daugybę jų įsirašėme į planą “aplankyti”, o pačią Portugaliją į “dar tikrai sugrįšim”.
Ir nors mūsų kelias atgal į Lietuvą buvo kiek labiau chaotiškas, apie vieną miestą dar galiu jums papasakoti.
Malaga
Grįžinėjant mūsų pirmu sustojimu tapo Malaga. Tai Ispanijos Andalūzijos miestas prie Viduržemio jūros. Ir tai vienas iš turistiškiausių šios pakrantės miestų (besidalinantis šiuo titulu kartu su Barselona).
Ir jei Barselona pirmiausia asocijuojasi su A. Gaudi, tai Malaga garsi P. Picasso. Tai gimtasis jo miestas. Šiuo metu galima aplankyti P. Picasso muziejų bei jo gimtajį namą. Ir net suvenyrų parduotuvėlės neleis pamiršti, kad Malaga gyvena P. Picasso vizija ir prisiminimu.
Kita viena, kuri papasakoja dalį Malagos istorijos, tai Alcazaba – maurų tvirtovė su vešliais sodais, terasomis ir vaizdais į uostą. Ir nors pati tvirtovė statyta ant senesnių, dar romėnų laikus manančių pamatų, šios tvirtovės pradžia datuojama XIa.
Pats pasivaikščiojimas Malagos senamiesčio gatvėmis nustebina labiau, nei galėjome tikėtis. Dalis jų grįsta šviesiomis marmuro plytelėmis, dėl kurių atrodo, lyg vaikščiotum po elegantišką pietietišką vilą. Blizgantis grindinys, jaukios aikštelės ir visur tvyranti šilta miesto energija kuria ypatingą atmosferą, kuri Malagai suteikia savito žavesio.
Tiesa, Malagos paplūdimiai šiek tiek nuvylė – galbūt buvome išlepinti įspūdingosios Portugalijos Algarvės pakrantės. Jei planuojate atostogas, kurių pagrindinis tikslas yra paplūdimiai, maudynių vietų greičiausiai verta ieškoti kiek tolėliau nuo miesto centro. Už kelių kilometrų prasideda ramesnės, natūralesnės pakrantės, kuriose jūra švaresnė.
Vis tik mes apsistojimą Malagoje rinkomės dėl jos artumo Camino del Rey – tituluojamu vienu įspūdingiausių žygių maršrutų Ispanijoje. Tiesa kaitra čia mums vėl pakišo koją.
P.S.
Daugiau apie šią kelionę galite rasti čia: https://onboardwithme.com/lt/tag/portugalija/
Lithuanian 
English