Viena kartą Japonijoje: kelionė tekančios saulės šalyje (IV dalis)

Iš Tokyo sėdame į greitąjį traukinį – Shinkenseną ir savo kelionę tęsiame į senąją sostinę, šventyklų miestą, kultūros lopšį – Kyotą. Pati kelionė taip pat savotiška pramoga. Greitieji traukiniai nors ir brangoti, tačiau labai patogūs. Juose pakanka vietos kojoms, patogu dirbti, skaityti. O 450km atstumas įveikiamas tik per 3,5 val. Kiek laiko skirti Kyoto miestui, klausimas iš tiesų nelengvas. Turbūt tiesa yra tai, kad nesvarbu kiek laiko čia praleisite, visko pamatyti nespėsite. Mes Kyoto nusprendėme praleisti šešias dienas, vieną dieną skirdami išvykai į Narą.

Kyoto

Kyoto Japonijos sostine buvo ~1000m iki 1869m. Vėliau sostinė iš Kyoto perkelta į Tokyo. Kadangi II-ojo pasaulinio karo metu Kyotas išvengė didelių bombardavimų (kažkur teko skaityti, kad tai buvęs sąmoningas sprendimas siekiant išsaugoti kultūrinį paveldą), turime išlikusias senąsias Kyoto šventyklas, senuosius gyvenamuosius rajonus.  Norint susipažinti su Japonijos kultūra ir istorija, Kyoto praleisti negalima.

Ką pamatyti Kyoto?

• Kinkaku – ji arba auksinis paviljonas. Budistinė šventykla pastatytas 1397 m. Tiesa pradžioje statyta ne kaip šventykla, o kaip Šiogono rezidencija. Šis paviljonas įpatingas tuo, kad dviejų pastato aukštų sienos iš trijų dengtos plonais aukso lakštais. Aukso simbolinis tikslas apvalyti, išskaidrinti visas blogas mintis ir emocijas. Tiesa nors šentykla išgyveno II-ąjį pasaulinį karą, tačiau 1950m buvo sudenginta vienuolio. Šiuo metu matome atskatytą šventyklą. Aplink ją japoniškas sodas. 

• Ginkaku-ji arba sidabrinis paviljonas. Zen šventykla, pastatyta 1490 m. Kaip ir Kinkaku – ji atveju, pradžioje ji tarnavo kaip vila. Tai minimalizmo ir asketiškumo manifestas. Šventykla pastatyta iš medžio ir japoniška technika apdirbto popieriaus. Žinoma, kad statant šventyklą buvo planuojama ją dengti sidabro lakštais, tačiau vilos užsakytojas, taip ir nesulaukė šio projekto įgyvendinimo, po jo mirties šios minties buvo atsisakyta. 

• Kiyomizu – dera arba Tyrojo vandens šventykla. Ši šventykla iš gausybės kitų man patiko labiausiai. Visų pirmą iki šventyklos einama pro seną Kyoto rajoną (Gion), o pati šventykla siūlo nuostabią Kyoto miesto panoramą, mat yra įsikūrusi kalne ir turi į miestą nukreiptą medinę apžvalgos platformą. Ši šventykla viena seniausių budistinių šventyklų Kyote, įkurta 798m. Nei turistų nei vietinių čia nestinga, tačiau piko sezonai yra sakurų žydėjimo metas bei rudenį, kai medžiai nusidažo rudeninėmis spalvomis. Reiktų paminėti, kad japonai labai atsikingai žiūri į gamtos kuriamą grožį. Jie moka juo mėgautis. Skelbiamos net specialios prognozės, ne ne, ne orų, o būtent sakurų žydėjimo ar rudeninių spalvų. Taip pat šiuo sezonu dalis šventyklų ar apžvalgos vietų dirba ir naktį, vien tik tam, kad japonai ir miesto svečiai galėtų sugerti visą gamtos grožį. Tyrojo vandens šventykla savo pavadinimą gavo dėl iš kalno trykštančio šaltinio, kuris padalintas į tris skirtingas sroves. Teigiama, kad atsigėrus šio vandens galima užsitikrinti ilgaamžiškumą ir sveikatą, meilę ar pasisekimą versle, darbe, priklausomai iš kurios srovės vandenį gersite, tačiau reikia pasirinkti, negalima gerti iš visų trijų. Daugiau galite rasti čia: fhttps://www.japan-guide.com/e/e3901.html

• Arashiyama bezdžionių parkas – na jei jau bezdžionėlės nenorėjo mums pasirodyti Jigokudani, tai čia nuo mūsų tikrai neišsisuks. Pabėgus nuo miesto ir šventyklų, atgaiva tampa parkas, kuriame randame ne tik nuostabią Kyoto panoramą, bet ir laisvai švirinėjančios bezdžionės. 

• Arashiyama bambukų miškas – ši vieta žaibiškai išpopulerėjo dėka instagramo. Ar verta tokio didelio populiarumo, spręsti jums. Sukant pro šali pamatyti gal ir verta 🙂 

• Fushimi Inari Taisha – šventykla, kuri populiari savo tūkstančiais tori vartų. Tori vartai dėstosi vieni prie kitų ir žymi kelia į Inari kalną. O vartų kilmė paprasta: paprastai vietinių verslų atstovai, aukodavo šventyklai ir statydavo tori vartus, tikiedamėsi sėkmės ir dievų pagalbos. Ant tori vartų esantys hieroglifai reiškia ne ką kitą, o firmos pavadinimą ar aukojusio asmens pavardę.

Ką nuveikti Kyoto?

Kaip jau minėjau Kyoto yra kultūros sostinė. Tai puiki vieta susipažinti su tradiciniais japonų amatais, prisiliesti prie japoniškos pasaulėžiūros.

Čia galima praleisti vakarą su geiša, susipažinti su jos šokio ir grojimo menu. Kita vertus galima pasimėgauti tradicine arbatos gėrimo ceremonija. Arbatą (paprastai) jums paruoš ir pateiks taip pat geiša.

Kita populiari pramoga – pažintis su samurajų gyvenimu bei jų mokymu. Šios patirties metu, supažindinama, su samurajų gyvenimo sąlygos, parodoma jų apranga, susipažįstama su treniruočių programa.

Kyote galima rasti bei kaligrafijos, šilko tapybos, popieriaus apdirbimo, sudužusių daiktų taisymo auksu ir kt. kursus. Tereikia išsirinkti pagal savo pomėgius.

Na o japonišką gyvenimą galima padėti pajausti ir nakvynė tradiciniuose japoniškuose apartamentuose ryokan. Dalis jų siūlo visą patyrimų programą, kartu su maitinimu.

Kyoto ir maistas

Į Kyoto tikrai norėsis sugrįžti ir dėl nuostabaus maisto. Nors išbandėme ne tiek ir daug, suradę vieną vietą niekaip nenorėjom su ja skirtis, tačiau keletu rekomendacijų pasidalinti galiu.

Visų pirma tikrai verta apsilankyti Kyoto turguje. Čia ne tik šviežias, skanus ir prie jūsų akių paruošiamas maistas, tačiau ir šurmuliuojanti, jauki aplinka. O kiek visokių neregėtų skanėstų galima išbandyti…

Kita vieta, kurią tikrai įdomu pamatyti, tai suši restoranai (verčiant pažodžiui suši diržas arba sushi belt). Paprastai restoranėlio centre pluša sušius gaminantys šefai, juos deda ant judančio ir ratu einančio mechanizmo, na o restoranėlių svečiai susodinti ratu apie jį. Pamačius patinkantį suši, jį ir griebiame. Vakaro gale padavėjas tiesiog nuskanuoja lėkštučių skaičių ir pagal tai pateikia jums sąskaitą.

Na o mūsų mėgstamiausia vieta tapo mažytis restoranėlis, kuriame vienu metu telpa tik iki 11 žmonių. Čia maistas ruošiamas ir pateikiamas prie to pačio stalo. Kadangi restoranėlis nedidelis, dažnai tekdavo pastovėti eilėje, kad į jį papulti. Tiesa su vaikais patekti nepavyks, kadangi Japonijoje mažuose restoranuose leidžiama rūkyti, į juos vaikai neįleidžiami.

Ir čia mes paliekame savo žymę t.y. smeigiame smeigtuką į žemėlapį ant sienos. Su nedrąsia svajone, grįžti vėl.

Nara

Visai šalia Kyoto, esant Nara VIIIa. buvo Japonijos sostinė. Perkėlus sostinę į Kyoto Nara prarado savo svarbą. Šiuo metu Nara gausiai lankoma turistų, net 9 Naroje esantys objektai įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą. Tai: Todai – ji, Saidai – ji, Kofuku – ji, Gango – ji, Yakushi – ji, Toshodai – ji ir Kasuga šventyklos, taip pat Heijo rūmai, Kasugayama miškas.

Tačiau Nara turi ką pasiūlyti ir be šventyklų. Nara įpatingai mėgiama dėl laisvai joje bėgionačių ir iš praeivių maisto reikalaujančių elnių. Jie kartais vadinami besilankstančiais elniais. Mat už sausainį jums nusilenkia.

Narą patogu pasiekti traukiniu iš Kyoto. Tai ideali dienos kelionė.